3 skyrius · 11 klasė

Formulės ir taisyklės

Skaičiuoti ribą kiekvienai funkcijai – ilga ir varginanti kelionė. Matematikai tai padarė vieną kartą ir surašė rezultatus į lentelę. Šiame skyriuje susidedame į „įrankių dėžę“ pagrindines formules ir dvi taisykles – su jomis išvestinę rasi per kelias sekundes.

Berniukas renkasi įrankį iš raudonos įrankių dėžės
Įsimink: meistras neišsikala plaktuko kaskart iš naujo – jis paima jį iš dėžės. Taip ir mes: formulę išmokstame vieną kartą ir tik naudojame.

1KAM to reikia?

2 skyriuje išvestinę x³ radome per keturis žingsnius: išskleidėme (x + h)³, atėmėme, padalijome, įstatėme h = 0. O kaip su x⁷? Arba ∛x²? Arba sin x? Kiekvieną kartą skaičiuoti ribą – lėta ir lengva suklysti.

Sprendimas – įrankių dėžė

Išvestines pagrindinių funkcijų (laipsnio, šaknies, sinuso, eksponentės, logaritmo) kažkas jau suskaičiavo pagal apibrėžimą. Mums lieka išmokti lentelę ir dvi paprastas taisykles. Tada beveik bet kurios mokyklinės funkcijos išvestinę rasi kaip lego: išskaidai į gabalus, kiekvienam paimi formulę, sudedi.

2Laipsnio formulė – svarbiausias įrankis

Prisiminkime 2 skyriaus rezultatus: (x)′ = 1, (x²)′ = 2x, (x³)′ = 3x², (x⁻¹)′ = −x⁻². Visur tas pats triukas: rodiklis nusileidžia į priekį, o naujas rodiklis vienetu mažesnis.

(xⁿ)′ = n · xⁿ⁻¹ n – bet koks realusis skaičius

Formulė veikia ne tik su sveikaisiais n, bet ir su neigiamais bei trupmeniniais (tada x > 0). Netiki? Patikrink pats: pasirink n ir tašką a. Kompiuteris apskaičiuos polinkį dviem būdais – pagal formulę ir „kaip 2 skyriuje“, su mažu h = 0,001.

Mėlyna – y = xⁿ, raudona – liestinė taške a. Dvi eilutės apačioje – polinkis pagal formulę ir apskaičiuotas „rankomis“. Jos sutampa (iki apvalinimo).

Ypatingi atvejai: n = 1 duoda x′ = 1; n = 0 duoda (x⁰)′ = (1)′ = 0 – konstantos išvestinė lygi nuliui.

3Pagrindinių išvestinių lentelė

Tai visa įrankių dėžė. Pirmąsias šešias eilutes gali išvesti iš laipsnio formulės, kitas reikia įsiminti.

Funkcija f(x)Išvestinė f′(x)Pastaba
c (konstanta)0horizontali tiesė nekyla
x1tiesės y = x polinkis
xⁿn·xⁿ⁻¹bet koks n
√x1 / (2√x)√x = x^(1/2), x > 0
1/x−1/x²1/x = x⁻¹, x ≠ 0
sin xcos xžr. grafiką žemiau
cos x−sin xnepamiršk minuso!
tg x1 / cos²xcos x ≠ 0
eˣeˣvienintelė, kuri nesikeičia
aˣaˣ · ln aa > 0, a ≠ 1
ln x1/xx > 0
logₐ x1 / (x · ln a)x > 0

Pavyzdžiui, √x išvestinė iš laipsnio formulės: (x^(1/2))′ = ½ · x^(−1/2) = 1/(2√x). O (2ˣ)′ = 2ˣ · ln 2, (log₃ x)′ = 1/(x ln 3).

Kodėl (sin x)′ = cos x? Pažiūrėk pats

Tempk tašką per sinusoidę. Kiekviename taške išmatuojame liestinės polinkį ir padedame žalią taškelį tokiame aukštyje. Taškeliai palieka pėdsaką… ir jis nupiešia kosinusą.

Mėlyna – y = sin x, raudona – liestinė, žalia – polinkio pėdsakas. Pilka brūkšninė – y = cos x: pėdsakas eina tiksliai ja.

Kur sinusas kyla stačiausiai (x = 0), pėdsakas aukščiausiai: 1. Sinuso viršūnėje (x = π/2) liestinė horizontali – pėdsakas 0. Kur sinusas leidžiasi, pėdsakas po ašimi. Tai ir yra kosinusas.

4Dvi taisyklės: skaičius prieš funkciją ir suma

(c · f)′ = c · f′ skaičius lieka
(f ± g)′ = f′ ± g′ kiekvieną dėmenį atskirai

Kodėl skaičius lieka? Funkcija 5x² – tai x² grafikas, ištemptas 5 kartus į aukštį. Ištempus visi laipteliai tampa 5 kartus aukštesni, vadinasi, ir polinkis 5 kartus didesnis: (5x²)′ = 5 · 2x = 10x.

Kodėl suma skyla? Eini eskalatoriumi, kuris pats juda. Tavo greitis žemės atžvilgiu = tavo žingsnių greitis + eskalatoriaus greitis. Greičiai (išvestinės) sudedami taip pat, kaip sudedamos funkcijos.

Dėmesio: atskiras skaičius (dėmuo) dingsta – (x² + 7)′ = 2x, o skaičius-daugiklis lieka – (7x²)′ = 14x.

5Pirmiau pertvarkyk, paskui diferencijuok

Laipsnio formulė dirba tik su xⁿ. Todėl šaknis ir trupmenas pirmiausia perrašome laipsniais. Prisimink: ⁿ√xᵐ = x^(m/n) ir 1/xⁿ = x⁻ⁿ.

BuvoPerrašomeIšvestinė
√xx^(1/2)½ x^(−1/2) = 1/(2√x)
∛x²x^(2/3)⅔ x^(−1/3) = 2/(3∛x)
1/x³x⁻³−3x⁻⁴ = −3/x⁴
3/x⁴3x⁻⁴−12x⁻⁵ = −12/x⁵
1/√xx^(−1/2)−½ x^(−3/2) = −1/(2x√x)
x√xx^(3/2)³⁄₂ x^(1/2) = 1,5√x
1/(2x)½ x⁻¹−½ x⁻² = −1/(2x²)

Paskutinė eilutė – spąstai: 1/(2x) yra ½ · x⁻¹, o ne 2x⁻¹. Skaičius vardiklyje lieka vardiklyje.

6Išspręsti pavyzdžiai (nuo lengvų iki sunkių)

1 pavyzdys · daugianaris

f(x) = 4x³ − 5x² + 7x − 2

(4x³)′ = 4 · 3x² = 12x²
(5x²)′ = 5 · 2x = 10x
(7x)′ = 7, (2)′ = 0
f′(x) = 12x² − 10x + 7

2 pavyzdys · trupmeninis koeficientas ir π

f(x) = x⁵/5 − 2x + π

(x⁵/5)′ = (1/5) · 5x⁴ = x⁴
(π)′ = 0 π – tik skaičius!
f′(x) = x⁴ − 2

3 pavyzdys · neigiamas laipsnis

f(x) = 3/x⁴

f(x) = 3x⁻⁴
f′(x) = 3 · (−4) · x⁻⁵ = −12x⁻⁵ = −12/x⁵

4 pavyzdys · šaknis

f(x) = ∛x²

f(x) = x^(2/3)
f′(x) = ⅔ · x^(2/3 − 1) = ⅔ · x^(−1/3) = 2 / (3∛x)

5 pavyzdys · viskas kartu

f(x) = 6√x − 4/x + 1/(2x²)

f(x) = 6x^(1/2) − 4x⁻¹ + ½x⁻²
(6x^(1/2))′ = 6 · ½ x^(−1/2) = 3/√x
(−4x⁻¹)′ = −4 · (−1)x⁻² = 4/x²
(½x⁻²)′ = ½ · (−2)x⁻³ = −1/x³
f′(x) = 3/√x + 4/x² − 1/x³

6 pavyzdys · pirmiau išskleisk

f(x) = (x² + 1)²

f(x) = x⁴ + 2x² + 1
f′(x) = 4x³ + 4x

Kol neišmokome sudėtinės funkcijos taisyklės (4 skyrius), skliaustus pirmiau išskleidžiame.

7 pavyzdys · padalyk kiekvieną narį

f(x) = (x³ − 2x + 5) / x

f(x) = x³/x − 2x/x + 5/x = x² − 2 + 5x⁻¹
f′(x) = 2x − 5x⁻² = 2x − 5/x²

8 pavyzdys · sin, cos ir eˣ

f(x) = 2 sin x − 3 cos x + eˣ

(2 sin x)′ = 2 cos x
(−3 cos x)′ = −3 · (−sin x) = 3 sin x
f′(x) = 2 cos x + 3 sin x + eˣ

9 pavyzdys · logaritmai ir aˣ

f(x) = 5 ln x − 2ˣ + log₃ x

(5 ln x)′ = 5/x
(2ˣ)′ = 2ˣ ln 2
(log₃ x)′ = 1/(x ln 3)
f′(x) = 5/x − 2ˣ ln 2 + 1/(x ln 3)

10 pavyzdys · x√x ir tg x

f(x) = x√x − 4 tg x

x√x = x¹ · x^(1/2) = x^(3/2)
(x^(3/2))′ = (3/2) x^(1/2) = 1,5√x
f′(x) = 1,5√x − 4/cos²x

Išvestinės reikšmė taške

Dažnai klausia ne formulės, o skaičiaus, pvz., f′(4). Tvarka visada ta pati: pirmiau rask f′(x), tik tada įstatyk skaičių.

11 pavyzdys · f′(4)

f(x) = x³ − 4√x. Rask f′(4).

f′(x) = 3x² − 4 · 1/(2√x) = 3x² − 2/√x
f′(4) = 3 · 16 − 2/2 = 48 − 1 = 47

12 pavyzdys · f′(1) su e ir ln

f(x) = 2eˣ + ln x. Rask f′(1).

f′(x) = 2eˣ + 1/x
f′(1) = 2e + 1 ≈ 6,44

7Dažniausios klaidos

Neigiamas rodiklis. (x⁻³)′ = −3x⁻⁴ (rodiklis −3 − 1 = −4), ne −3x⁻².
Konstanta. Atskiras skaičius dingsta (π, e², ln 5 – taip pat skaičiai!), o daugiklis lieka.
Trupmena. 1/(2x) = ½x⁻¹, ne 2x⁻¹.
√x. (√x)′ = 1/(2√x), ne 1/√x ir ne √x/2.
cos x ženklas. (cos x)′ = −sin x. Minusas dažniausiai pamirštamas.
eˣ nėra xⁿ. (eˣ)′ = eˣ, ne x·eˣ⁻¹. Kintamasis rodiklyje – kita lentelės eilutė.
Trumpai – ką reikia žinoti
  1. (xⁿ)′ = n·xⁿ⁻¹ bet kokiam n. Konstantos išvestinė 0.
  2. (c·f)′ = c·f′, (f ± g)′ = f′ ± g′ – diferencijuok narys po nario.
  3. Šaknis ir trupmenas pirmiau perrašyk laipsniais: ∛x² = x^(2/3), 3/x⁴ = 3x⁻⁴.
  4. (sin x)′ = cos x, (cos x)′ = −sin x, (tg x)′ = 1/cos²x.
  5. (eˣ)′ = eˣ, (aˣ)′ = aˣ ln a, (ln x)′ = 1/x, (logₐ x)′ = 1/(x ln a).
  6. Reikšmė taške: pirmiau f′(x), paskui įstatyk skaičių.

8Pasitikrink

3.1

Rask f′(x), kai f(x) = 2x⁴ − 3x² + x − 9.

Užuomina

Narys po nario: (2x⁴)′ = 8x³.

Sprendimas
f′(x) = 8x³ − 6x + 1
3.2

Rask f′(x), kai f(x) = 5x³ + 4/x.

Užuomina

4/x = 4x⁻¹.

Sprendimas
f(x) = 5x³ + 4x⁻¹
f′(x) = 15x² − 4x⁻² = 15x² − 4/x²
3.3

Rask f′(x), kai f(x) = 4√x + ∛x.

Užuomina

√x = x^(1/2), ∛x = x^(1/3). Atsakymą gali rašyti, pvz., 2/sqrt(x) + 1/(3x^(2/3)).

Sprendimas
f(x) = 4x^(1/2) + x^(1/3)
f′(x) = 4 · ½x^(−1/2) + ⅓x^(−2/3) = 2/√x + 1/(3∛x²)
3.4

Rask f′(x), kai f(x) = 3 sin x − 2eˣ + ln x.

Užuomina

Trys lentelės eilutės: sin x, eˣ, ln x.

Sprendimas
f′(x) = 3 cos x − 2eˣ + 1/x
3.5

Rask f′(x), kai f(x) = (x² − 3) / x.

Užuomina

Padalyk kiekvieną narį: x − 3/x.

Sprendimas
f(x) = x − 3x⁻¹
f′(x) = 1 + 3x⁻² = 1 + 3/x²
3.6

Funkcija f(x) = x³ − 6√x. Apskaičiuok f′(4).

Užuomina

Pirmiau f′(x) = 3x² − 3/√x, tada įstatyk 4.

Sprendimas
f′(x) = 3x² − 6 · 1/(2√x) = 3x² − 3/√x
f′(4) = 48 − 3/2 = 46,5

Mokymosi puslapis. Klaidą ar neaiškumą pastebėjai – pasakyk tėčiui.